Pats svarbiausias receptas, kokį tik esu parašius. Šis receptas talpina labai daug prisiminimų, emocijų ir jausmų. Varškės pyragas visada buvo vienas iš labiausiai mėgiamų desertų mūsų šeimoje, o mano močiutė buvo tikra jo gaminimo profesionalė.
Aš užaugau šeimoje, kur maistas buvo visada labai svarbus. Mūsų sekmadieniniai pietūs yra lyg maža šventė, kurios metu ruošiame bent tris patiekalus, kur visada skamba mūsų juokas, o po pietų bent vienas šeimos narys nusnaudžia popietuko. Šios tradicijos atsiradimui ypatingą vaidmenį suvaidino viena nepaprasta moteris – mano močiutė.
Ji buvo viena iš tų moterų, kuri niekada neišneš šiukšlių nepasidažius lūpų. Visi žavėjosi jos išvaizda, nepaprastu pasitikėjimu savimi ir niekas negalėjo patikėti kai išgirsdavo kiek jai metų. Ji nepaprastai mėgo komplimentus ir dėmesį iš aplinkinių. Ji visada norėjo palikti visiems įspūdį, o vienas iš būdų tai padaryti buvo per maisto gaminimą.
Mano močiutė buvo nepriekaištinga virtuvės šefė ir sukurdavo tikrus stebuklus savo mažoje ir jaukioje virtuvėlėje. Ji visada mėgo eksperimentuoti ir atrasti naujus skonius. Sunkiai tikėtina, bet ji buvo pirmas žmogus mūsų šeimoje nupirkęs avokadus. Jie buvo kieti lyg akmenys, bet visi valgėme ir žavėjomės šia nauja skonių puokšte.
Būtent iš jos atėjo ta meilė viską gaminti namuose (būdama 80-ies ji vis dar gamindavo koldūnus sakydama, kad tik tokie jie yra skanūs) ir tik dėl jos, mano mama ir aš turime tokią pat aistrą ir meilę maistui. Tik dėl jos, mes, kiekviena savo šeimoje, stengiamės įdiegti tas pačias mažytes tradicijas, kurias mano močiutė ir sukūrė.
Deja, bet Bernadeta išėjo Anapili prieš kelias savaites, palikdama mus su prisiminimais ir nepaprastais receptais. Aš vis dar negaliu patikėti, kad daugiau neteks paragauti jos nuostabaus šilkinio kugelio su vištiena, dėl kurio seilės nutįsta tik pagalvojus, ar, kad daugiau neišgirsiu iš jos ‘Oj aš visai neturiu ką tau duoti pavalgyti’. Bet kažkaip tai tas nieko neturiu visada pavirsdavo stalu nuklotu maistu.
Aš negaliu patikėti, kad nebepamatysiu tos šypsenos jos veide kiekvieną kartą kai sakydavome ‘Močiute, kaip skanu, nu jau kaip skaniai pagaminote!’ po kurio sekdavo jos atsakymas ‘oj nieko čia skanaus nėra’. Bet ji žinojo kaip viskas buvo skanu… daugiau nei skanu…
Mano miela močiute, mes dar susitiksime, bet iki tol aš pasilieku dalelę Jūsų kartu sus savimi bandydama atkuri Jūsų nepaprastą ir ypatingą varškės pyragą. Aš žinau, kad jis niekada nebus toks skanus kaip Jūsų, bet tai bus mano gyvenimo užduotis.
Šį kartą aš dalinuosi receptu, kurį radau vienoje iš močiutės knygų su daug užrašų ir jos pataisymų. Varškės pyrago receptas yra paimtas iš Beata Nicholson knygos ‘Prie stalo Lietuva’.
Receptas
Tešlos sluoksnis:
100g šalto sviesto
200g miltų
30g cukraus
1 šaukštelio cinamono
Žiupsnelio druskos
Varškės sluoksnis:
500g varškės
3 kiaušinių
100g cukraus
Žiupsnelio druskos
Obuolių sluoksnis:
3 obuolių
60g rudojo cukraus
1 šaukštelio cinamono
- Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Išklokite kepimo indą (nuimamu dugnu) su kepimo popieriumi.
- Pasiruoškite pyrago pagrindą: sumaišykite visus ingredientus. Įtrinkite sviestą į miltus kol gausite tekstūrą panašią į duonos trupinius. Palikite šaldytuve iki kol pasiruošite likusius sluoksnius.
- Pasiruoškite varškės sluoksnį: susmulkinkite varškę su maisto smulkintuvu (arba sutrinkite šakute) iki kol gausite vientisą ir purę masę. Sudėkite kiaušinius, cukrų ir žiupsnelį druskos. Viską sumaišykite.
- Pasiruoškite obuolių sluoksnį: nulupkite obuolius ir supjaustykite plonomis skiltelėmis. Kitame indelyje sumaišykite cukrų su cinamonu.
- Paruoškite pyragą: išimkite tešlą iš šaldytuvo. Sudėkite 2/3 tešlos į paruoštą kepimo indą ir ją suspauskite. Sudėkite varškės sluoksnį ir išdėliokite obuolio skilteles ant viršaus, pabarstykite cukrumi su cinamonu ir uždėkite likusią tešlos dalį ant viršaus.
- Kepkite pyragą orkaitėje apie vieną valandą ir 10 minučių arba iki kol įgaus gražią auksinę spalvą.
Daugiau receptų su varške
Grietiniečiai su varškės ir razinų įdaru
Varškėčiai su traškia riešutų plutele
